Šventieji akmenys - kas jie tokie?
2021-05-24
Daugeliui yra tekę važiuoti autostrada Vilnius – Klaipėda. Aukščiausioje autostrados vietoje, 180 m. virš jūros lygio, stovi akmuo. Panašus į sustingusią Šventą Ugnį . Pavadintas Rauško akmeniu, pagal radimo vietą jis dar ir veikia kaip vadinamas „Palaimintukas”. Dera pagarbiai prieiti, nusilenkti (fiziškai ar tik mintyse), paaukoti dovaną – kokią gėlytę ar mažą akmenuką – pridėti delnus ir kaktą prie akmens… pabūti tyloje… ir pagarbiai paprašyti. Mintyse ištarti: „Būk palaimintas, kad ir aš (mano artimas – ištarti vardą) būtau palaimintas.” Tuomet formuluoti norą. Akmuo nepildo norų, einančių iš netyros širdies. Todėl žmonėms su ydingais norais ir mintimis geriau laikytis kuo atokiau nuo tokių akmenų…Daugiau:
https://www.sarmatas.lt/06/sventieji-akmenys-nuo-rausko-akmens-iki-sernu-misko-tragedijos/?fbclid=IwAR0U6VU08bS0JzNx-xdIVMnslA4nrFv4S1_KNAsHQIqMTFmm5UNCcvdBdSU
Lietuvos tapatybė – ar turime ką saugoti? Pasirodo, kad taip!
2021-05-22
“Ei, jūs, lietuviai, – galėtų kas riktelėti mums, – mes žinom, kad jūs graudūs iš prigimties, bet tapatybė yra ne tik paveldima, bet ir kuriama, tad pasakykite, kuo jūs siekiate būti, su kuo norite tapatintis.” Pagaliau mūsų gali pagrįstai pasiteirauti, ar turime šiandien mus, kaip lietuvius, jungiančių kultūros tekstų, mitų ir simbolių. Mus net gali ištyrinėti, apklausti ir nustatyti, kokių dalykų mūsų galvose esama... Daugiau:http:// http://darius.kuolys.lt/lietuvos-tapatybe-ar-turime-ka-saugoti
Gimtoji kalba – tai ne tik bendravimo ir žinių perdavimo įrankis, tai mąstymo būdas, tapatybės pamatas ir valstybingumo sąlyga
2021-05-22
„Gimtoji kalba – tai ne tik bendravimo ir žinių perdavimo įrankis, tai mąstymo būdas, tapatybės pamatas ir valstybingumo sąlyga. Mūsų istorija, gyvenant civilizacijų pariby, nebuvo lengva. Bet mes išlikome, išliko kalba. O gal atsiremdami į kalbą išlikome?“ – sakė pirmoji ponia ...
Labai svarbu vaikui nuo mažens įdiegti etninės kultūros pajautimą ir pažinimą.
2021-05-22
„Labai svarbu vaikui nuo mažens įdiegti etninės kultūros pajautimą ir pažinimą. Tik taip mes išsaugosime savo tapatybę“, – po susitikimo sakė D. Nausėdienė. Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad Dovilų etninės kultūros centro darbuotojai ne tik renka ir puoselėja krašto etnokultūrinį, istorinį paveldą, bet ir rūpinasi tradicijų perdavimu jaunajai kartai. Viena gražiausių ir gyviausių – sodų rišimas.
Daugiau: https://alkas.lt/2021/05/21/d-nausediene-issaugoje-etnine-kultura-issaugosime-ir-savo-tapatybe/